Baltymai, riebalai, angliavandeniai – reikalingos maisto medžiagos

Baltymai, riebalai, angliavandeniai – reikalingos maisto medžiagos
4.8 (95%) 12 votes

Baltymai, riebalai, angliavandeniai – organizmui gyvybiškai reikalingos maisto medžiagos

Sveikatos specialistai nuolatos primena ir verčia susimąstyti apie tai, ką kasdien valgome. Dažnai girdime, jog yra nepaprastai svarbu, kad žmogaus organizmas su maistu gautų visų gyvybiškai reikalingų maisto medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių bei vitaminų ir mineralų. Tačiau dažniausiai šių rekomendacijų nepaisome.
Pastebėta, kad pastaruoju metu suaugusių žmonių mityba ypač pakito. Ji tapo neracionali ir nesubalansuota, piktnaudžiaujama riebalais, suvartojama per mažai angliavandenių turinčių produktų. Tokią nesveiką, dažniausiai nesaikingą mitybą skatina įvairios fiziologinės ir psichologinės priežastys – taip maitindamiesi siekiame atsipalaiduoti,  kompensuoti nesėkmes darbe ar šeimoje, įveikti mus ištikusį stresą.
Baltymai reikalingos maistines medziagosPuikiai žinome, kad dėl netinkamos mitybos galime susirgti širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis. Norėdami jų išvengti, turėtume prisiminti sveikos mitybos principus: saikingumą, įvairumą, subalansavimą. Pasak dietologų, net ir būtinos maisto medžiagos kenkia sveikatai, jeigu jų yra suvartojama per daug. Rekomenduojama valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna įvairių reikalingų maisto medžiagų. Svarbiausia – subalansuota mityba, nes tik taip gaunamas reikalingas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekis.
Su maistu įsisavinamas pagrindines maisto medžiagas organizmas panaudoja skirtingų funkcijų tikslais: vienas medžiagas —  ląstelės struktūriniams-funkciniams komponentams sudaryti, kitas — energijai gauti, dar kitas — medžiagų apykaitai reguliuoti. Šias skirtingas funkcijas ir atlieka pačios svarbiausios ir pagrindinės maisto sudedamosios dalys — baltymai, riebalai, angliavandeniai.
Angliavandeniai, kurių yra gausu duonoje, grūdų produktuose, bulvėse ir daržovėse – tai pagrindinis energijos šaltinis. Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), jų kiekis per parą suvalgomame maiste turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų ar riebalų. Per dieną su maistu žmogaus organizmas turėtų gauti apie 60 proc. angliavandenių, mat jų rezervai mūsų organizme nėra dideli, todėl angliavandeniais organizmas turi būti papildomas nuolatos.
Sveikatos specialistai angliavandenius klasifikuoja į penkias grupes: monosacharidus (gliukozė, galaktozė, fruktozė), disacharidus (maltozė, sacharozė, laktozė), trisacharidus (rafinozė), tetrasacharidus ir polisacharidus (krakmolas). Visi šie angliavandeniai organizme virsta į gliukozę. Pagrindinis šių angliavandenių skirtumas yra tas, kad disacharidai į gliukozę virsta greičiau negu polisacharidai.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad jeigu angliavandenių suvartojama per daug ir organizme susidaro jų perteklius, jie pradeda kauptis riebalų pavidalu.
Angliavandeniai, maistas besilaikantiems dietosBaltymai užtikrina normalią organizmo gyvybinę veiklą ir darbingumą. Jie reikalingi atsinaujinantiems ir besiformuojantiems audiniams. Kaip ir angliavandenių, šios medžiagos  organizme nėra itin daug, todėl ji turi būti nuolat papildoma. Vidutinio sudėjimo suaugusiam žmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g (vyrams) baltymų.
Baltymų daugiausia gaunama su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai jų esama pupelėse, riešutuose, grūdiniuose produktuose.
Baltymų maistinė vertė nėra vienoda. Specialistai pastebi, kad augalinės kilmės baltymų maistinė vertė yra mažesnė. Ji priklauso nuo baltymą sudarančių aminorūgščių sudėties. Šios rūgštys skirstomos į pakeičiamas ir nepakeičiamas. Pavyzdžiui, iš 20 aminorūgščių, 8 yra nepakeičiamos. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Vaikams nepakeičiamoji aminorūgštis yra ir histidinas  Pastarosios organizme nėra sintetinamos ir turi būti gaunamos su maistu, o pakeičiamos gali būti sintetinamos, organizme susidarius kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui.
Tačiau, anot dietologų, kaip ir angliavandenių, taip ir baltymų per didelis kiekis kenkia organizmui. Su maistu gavus per daug baltymų padidėja alergijų pavojus, sutrinka kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jeigu baltymų organizmas gauna nepakankamai, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms.
Riebalai – ne mažiau svarbi medžiaga nei baltymai ar angliavandeniai. Riebalų yra visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtyje.
Riebalai — ne tik geras energijos šaltinis. Jie dalyvauja šilumos reguliacijos procesuose, lėtina virškinimą ir padeda atitolinti alkio jausmą. Riebaluose esančias rūgštis organizmas naudoja ląstelių membranų sintezei.
Sveikatos specialistai teigia, kad per dieną suvartojamų riebalų kiekis vyrams turėtų būti apie 95 g, o moterims – apie 75 g. Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. per dieną gaunamų maistinių medžiagų. Augalinės kilmės riebalai turėtų sudaryti vieną trečdalį, o gyvulinės – du trečdalius riebalinių produktų normos.
Riebalai yra sudaryti iš glicerolio ir sočiųjų arba nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Sočiųjų riebalų rūgščių daugiausia randama gyvulinės kilmės produktuose. Medikai įspėja, kad sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje, todėl per didelis jų kiekis skatina didesnę cholesterolio koncentraciją ir tai turi įtakos aterosklerozės vystymuisi.
Riebalai, kaip maitintis kad numesti svorioNesočiosios riebalų rūgštys, kurių daugiausia yra augalinės kilmės produktuose, skirstomos į mononesočiąsias ir polinesočiąsias riebalų rūgštis. Šių riebalų rūgščių gausu alyvų ir rapsų aliejuose, riešutuose, žalialapiuose augaluose, jūros gėrybėse. Iš šių rūgščių sintetinamos biologiškai aktyvios medžiagos (prostaglandinai, prostaciklinai, tromboksanai, leukotrienai ir kt.), kurios reguliuoja kraujo krešėjimą, kraujagyslių sienelių raumenų susitraukimą, baltųjų kraujo kūnelių judėjimą. Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio koncentracijos. Priešingai sočiosiosioms rūgštims, jos mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją bei stabdo aterosklerozės progresavimą. Kaip ir angliavandeniai, polinesočiosios riebalų rūgštys turi būti gaunamos su maistu, nes organizme jos nėra sintetinamos.
Kartu su riebalais į organizmą patenka riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K bei stearinai, steroidai, fosfolipidai.
Nors riebalai yra būtini organizmo poreikiams tenkinti ir sveikatai palaikyti, per didelis jų kiekis kenkia ir skatina nutukimą. Nutukę žmonės dažnai serga širdies ligomis, hipertenzija, cukriniu diabetu, kai kuriomis vėžio formomis, juos dažniau ištinka insultas. Kuo labiau žmogus yra nutukęs, tuo jam gresia didesnė rizika susirgti šiomis ligomis. Riebalams kaupiantis ant kraujagyslių sienelių, sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas.
Visos kitos būtinos maisto medžiagos, kurios stiprina imunitetą, dalyvauja ląstelių dalijimosi bei formavimosi procesuose ir atlieka kitas funkcijas, į mūsų organizmą turi patekti itin mažais kiekiais. Labai svarbu, kad be baltymų, angliavandenių ir riebalų maisto racione būtų ir apie 50 kitų elementų: 8-10 aminorūgščių, 13 vitaminų, apie 20 mineralinių medžiagų ir vandens.
Dalinkis: