Nutukimas – liga su kuria reikia kovoti

Nutukimas – liga su kuria reikia kovoti
4.9 (97.14%) 7 votes

Nutukimas – liga su kuria reikia kovoti

Visi puikiai žinome posakius: „gero žmogaus turi būti daug“ arba „nesvarbu, kad aš storas, svarbiausia – puikiai jaučiuosi“ ir pan. Iš tiesų vertėtų susimąstyti ne tik tada, kai tas „daug“ pradeda sukelti žmogui vis daugiau nepatogumų kasdieniame gyvenime. Medikai vienbalsiai tvirtina, kad nutukimas yra liga ir ją reikia gydyti, nes papildomi kilogramai grasina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijomis, plaučių, virškinimo trakto ligomis ir net vėžiniais susirgimais. Svarbu žinoti, kad kovai su nutukimu šiandienai taikomi efektyvūs vaistai, padedantys atsisakyti antsvorio ir išlaikyti sumažintą svorį.

Nutukimo ligos ir gydymasDaugeliui europiečių atrodo, kad nutukimas – amerikiečių problema ir Europos gyventojams kol kas ji nėra aktuali, tačiau, pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), daugelyje Europos valstybių daugiau kaip pusė suaugusiųjų turi antsvorį, o apie 20-30 proc. suaugusiųjų reikėtų priskirti prie turinčių nutukimą. Lietuvos specialistai teigia, kad su antsvoriu susijusios problemos Lietuvoje kamuoja iki 50 proc. gyventojų.

Anot specialistų, Lietuvoje yra 19 proc. nutukusių vyrų ir 35 proc. moterų. Antsvorį turi 46 proc. vyrų ir 36 proc. moterų. Kaip teigia Respublikinio mitybos centro specialistai, dažniausiai antsvoris yra būdingas 50–64 metų amžiaus žmonėms. Šioje amžiaus grupėje antsvorio turi 48,5 proc. vyrų ir 39,7 proc. moterų. Tarp penkiasdešimtmečių – šešiasdešimtmečių nustatytas ir didžiausias nutukusių asmenų skaičius: 14,5 proc. vyrų bei 27,9 proc. moterų. Anot gydytojų, liūdniausia yra tai, kad nutukimo problemų turi vis jaunesnio amžiaus žmonės. Apie 21 proc. paauglių mergaičių ir 20 proc. 12-19 metų berniukų skundžiasi didesniu nei 20 proc. antsvoriu. Palyginus su ankstesniais tyrimais, šis skaičius gerokai išaugo.

Kol kas nėra vienintelio atsakymo, kodėl žmogus linkęs tukti. žmogaus gyvenimo būdas, aplinka, genetiniai ir psichologiniai veiksniai yra neatsiejami nuo atsakymo į šį klausimą. Akivaizdu, kad socialinė bei ekonominė padėtis ir antsvoris yra susiję. Labiau pasiturintys žmonės dažniau vartoja riebesnį maistą, todėl gauna daugiau energetinių medžiagų, kurių perteklius nėra išnaudojamas.

Bene pagrindiniai nutukimą lemiantys veiksniai – netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas. žmogus neišeikvoja gaunamo su maistu energijos kiekio, todėl kaupiasi ir didėja riebalinis audinys, o per didelis riebalų kiekis tampa žmogaus sveikatos priešu. Riebalų perteklius patenka į kepenis, jų padaugėja ir kraujyje, atsiranda hiperlipoproteinemija.
Prie nutukimo gali prisidėti ir įvairios endokrininės ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai, vaistų vartojimas. Tačiau tai yra kiek retesnės nutukimo priežastys.

Pasak gydytojų, nutukimo padariniai išryškėja tik praėjus tam tikram laiko tarpui. Žmogų ima kamuoti dusulys, fizinio krūvio metu greičiau pasireiškia nuovargis, padidėja prakaitavimas. Vargina  psichologinis diskomfortas, sumažėja fizinės galimybės.

Nutukimo problemos ir gydymo budaiSveikatos specialistų teigimu, nutukę žmonės 60 proc. dažniau serga lėtinėmis ligomis. Jų organizmas greičiau sensta. Nutukimas – vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies, kraujagyslių, sąnarių ligomis. Nutukimas sukelia hipertenziją, aterosklerozę, cukraligę. Be to, nutukę žmonės lėčiau sveiksta, silpsta jų imunitetas, padidėja insulto bei infarkto tikimybė. Smegenyse esantis kvėpavimo centras tampa nejautrus, miegant kvėpavimas smarkiai sulėtėja, organizme kaupiasi anglies dvideginis. Per didelė kūno masė kenkia sąnariams, stuburui – susidaro taip vadinamųjų druskų. Virškinimo sistemos organuose, dažniausiai tulžies pūslėje, susiformuoja akmenys. Nutukimas gali turėti įtakos vystytis žarnyno ligoms. Pastaruoju metu nustatyta, kad nutukimas gali būti ir kai kurių vėžinių ligų priežastis.

Gydytojų teigimu, Lietuvoje vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis dažniausiai suserga nuo 45-erių, o kūno masė pradeda augti perkopus per 30–35 metus. Moterys šiomis ligomis pradeda skųstis dešimtmečiu vėliau – 50–55 metų. Tačiau jų kūno masė didėja jau po 40-ies. Apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką reiktų susimąstyti jau nuo 25–30 metų, ypač jei šeimoje buvo infarkto, insulto, padidėjusio kraujospūdžio, ankstyvos mirties atvejų. Pavyzdžiui, vyrai Lietuvoje miokardo infarktu suserga labai anksti. Labai nedaugeliui iš jų liga pradeda reikštis iš lėto. Daugelį jaunų vyrų (taip pat ir moterų) miokardo infarktas ištinka staiga.

Turint omenyje, kad nutukimą gali lemti ir genetiniai veiksniai, yra pastebėta, kad iš tėvų paveldėję  tam tikrą gyvenimo būdą, nutukusių ir nesveikai besimaitinančių žmonių vaikai taip pat turi per didelį kūno svorį. Nutukę vaikai yra ne tik mažiau judrūs, bet ir skundžiasi greitu nuovargiu, dusimu, sutrikusiu širdies plakimu, skausmais širdies plote. Tokių vaikų imunitetas greičiau nusilpsta, todėl jie linkę sirgti įvairiomis plaučių ligomis (bronchitu, pneumonija), alerginėmis odos ir kt. ligomis.

Kadangi nutukimas yra liga, jai gydyti reikia ypatingo paciento nusiteikimo. Geriausias efektas mesti svorį pasiekiamas naudojant kompleksą priemonių: didinant fizinį aktyvumą, laikantis dietos ir vartojant vaistus. Ypatingai veiksmingi vaistai, kurių pagalba pacientas greičiau pajunta sotumo jausmą, todėl suvalgo mažiau maisto. Vartojant vaistus ilgą laiką, priprantama prie mažesnių maisto porcijų, todėl svorio nepriaugama net ir pabaigus vaistų vartojimą. Svarbu, kad vartojant vaistus nelėtėja medžiagų apykaita, kaip dažniausiai nutinka vien laikantis dietos, kas lemia antsvorio sugrįžimą vėl grįžus prie įprasos mitybos. Apie nutukimo gydymą reikėtų pasitarti su gydytoju.

Dalinkis: